17/11/2016

Truputi apie mane. Ne kosmetiką :)


Jau kurį laiką galvoju parašyti panašaus pobūdžio straipsnį, bet kažkaip jau paskutiniu metu susiklostė, kad skelbiu vien tik kosmetikos priemonių apžvalgas :) Taip, tai man patinka, man patinka mano tinklaraščio pobūdis, dar smagiau, kad aš kaip pradėjau 2013 metais rašyti taip ir tęsiu, nesimėtau. Džiaugiuosi ir dėl to, kad nepasidaviau įtakoms ir nepradėjau filmuoti video, nes man rašymas patinka daug labiau, negu filmavimas ir video montavimas. Tiesiog manau, kad jei jau filmuoti, tai tai reikia daryti normaliai, su normaliu apšvietimu,bet aš vis tiek esu tos nuomonės, kad jei daryti darbą, tai vieną. :)


Šiandien gavau labai mielą siuntinį, kurio net nesitikėjau, taip pat labai mielą laišką šalia. Na iš ties, smagu, kai kompanijos atsiunčia ne tik kosmetikos, bet ir kažką nuo savęs, laiškas tikrai mielas gestas :) Po to kažkaip išsipliurpėme su Salomėja, apie įvairius dalykus, aš net nepastebėjau, kaip atėjo vakaras, ir mano darbai liko nepadaryti (ups :)). Mums bekalbant susimąsčiau apie tai, kad su manimi žmonėms bendrauti yra tikrai nelengva. Jau minėjau, kad esu labai uždara. Uždara ir kiek patikli, todėl, kad neapsigaučiau aš geriau jau su niekuo nekalbu ;D

Tiesą sakant, neturiu labai daug draugių, o jei ir turiu, tai būna momentai, kai santykiai kuriam laikui nutrūksta, po to vėl atsinaujina (arba ne). Aš esu iš tų žmonių, kuris nerašys pirmas, po ilgo laiko, tiksliau gal nebeesu :) Ankščiau bandydavau atkurti santykius, bet supratau, kad jei nėra atgalinio ryšio tai jo ir nebus. Čia kaip ir su vyrais, teisybės labai daug yra, jei neesi pirmoje vietoje, tai ir nebūsi, deja. 

Taigi, taip įsiplepėjus pagalvojau, kad gal kartais reikėtų labiau atsiverti ir pabandyti užmegzti ryšį su žmonėmis. Nes štai jei mane kartais ir pabando koks nepažįstamas prakalbinti, tai dažniausiai sulaukia pikto žvilgsnio, kad net pasigaili, kad apskritai kalbino. Manau, pagrindinė priežastis yra nepasitikėjimas savimi ir kitais :) 

Nors visai neseniai buvo juokingas įvykis, su mama stovėjome parduotuvėje ir aš pasiėmiau bet kokius vatos padelius. Mama patarė, kad geriau pirkčiau didesnę pakuotę, "nes juk vistiek labai greitai išnaudoji". Šalia buvusi moteris pagyrė mane, pasakė, kad jai labai patinka, kai mergaitės prisižiūri. Tai aš atsakiau, kad įdomesnis faktas, jog tai mergaitei beveik 30 :D Tai moteris vos neatsisėdo ant žemės. Iš tikro mane labai glumina tai, kad atrodau daug jauniau nei esu.

Iš esmės tai gerai, nes nebaisu susenti, bent jau kol kas, bet iš kitos pusės, bendaamžiai ne visada mane vertina adekvačiai. O jaunimas jau kreipiasi "jūs". Kas man žiauriai keista :(. Iš vienos pusės – pagarba smagu, iš kitos, aš juk jaučiuosi kaip aštuoniolikinė, tai koks čia dabar jūs, pogalais? :)
Reziumė manau būtų toks, kad dažniausiai nebendraujama ne todėl, kad žmogus pasikėlęs, susireikšminęs ar panašiai. Dažniausiai žmogus tiesiog kovoja su vidiniais demonais, kurie jau taip įsišakniję, kad vargu ar kada apleis.

No comments:

Post a Comment